spygsoti

spygsóti, spỹgso (-ója), -ójo intr. 1. I, DŽ, NdŽ, FrnW, Plng, Plt, Ub, NmŽ, Pgr silpnai šviesti, vos matomai spindėti, žibėti: Par langą spygso žiburys, t. y. šviečia J. Mažilelę lempilelę užsidegiau – tiku (vos) spỹgso Lkv. Eik šę, kur tas žiuburukas spỹgso Prk. Žiūriu – tokio[je] mažutė[je] grintelė[je] spygso švieselė Sln. Spỹgso lempelė kaip špygelė Krš. Kame ne kame tiktai tose tamsybėse saulės spindulelis spygsojo S.Dauk. Išblyškęs mėnesio pjautuvėlis spygsojo balkšvame dangaus skliaute Pt. | prk.: Iš jos turi tarsi spygsoti žmogaus asmenybė Vd. ║ žibėti (apie akis): Vaikas visai sunykęs – vienos akutės bespygso KlvrŽ. Linksmos ir gudrios akelės spygsojo Vaižg. ^ Du spygso, du niūkso, keturi keverzoja (karvė) LTR(Rk). 2. DŽ akis įbedus žiūrėti, spoksoti: Jau temsta, o da į kningas tebespygsái – da akis sugadinsi beveizėdamas Vkš. Spygsójo ana visą laiką į langą Lkv. Ariant nėr kada spỹgso Ml. Spỹgso vaikai į svetimą DūnŽ. 3. stovėti, dunksoti, stūksoti: Visais padusiais (ant Dusios krantų) spygsojo ir dabar dar tebespygsoja dideli milžinkapiai Krok. Vos žolytė spygso Blv. \ spygsoti; atspygsoti